Esu pastebėjusi, kai tik pradedu dainuoti, plačiausios šypsenos sušvinta veidukuose, plačios akys išduoda didžiulį susidomėjimą, o paaktyvėję judesiai – smagų susijaudinimą.
Bendravimas su kūdikiu
Jau būdamas įsčiose vaisius aktyviai reaguoja į impulsus iš aplinkos. Jis sugeria mamos nuotaikas, jos jausmai ir išgyvenimai – tai ir jo išgyvenimai. Meilė ir švelnumas, vaikelio laukimo laikotarpį užpildančios šviesios mintys apie jį ir pasaulį – gėrio vandenynas. Iš jų jis mokosi ir supranta, koks yra pasaulis, užsimezga ryšys.
Kūdikio kalbinimas, dainavimas jam dar negimus ar jau gimusiam – maloniausia dovana. Mokslininkų yra nustatyta, kad kūdikiai ar vaikai labiau trokšta dainavimo nei kalbos. Jų smegenų centrai labiau aktyvuojasi, į smegenys priteka daugiau kraujo, formuojasi neuronų jungtys, vyksta aktyvus vaiko vystymasis.
Neuronų jungtys – tai kaip seifų dėžutės, į kurias ateityje galima bus daug ką įdėti. Jei jų nėra – tai ir nebus į ką dėti. Galime pastebėti, kad vaikų, augusiu be tėvų dėmesio gebėjimai mokytis, įsiminti yra maži. Ir priešingai. Taigi, tėvelių dėmesys daro stebuklus.
Dainavimas kūdikiui
Mūsų dienomis daugelis mamyčių aptinka, kad nedainuoja savo vaikams namų aplinkoje. Gyvą dainavimo tradiciją dažniausiai dukroms perduoda mamos. Tačiau jei ji nėra stipri, galima pastiprinti savo gebėjimus, įgyti daugiau pasitikėjimo, išmokti muzikinio kūdikio kalbinimo tam skirtuose užsiėmimuose, pasitelkti savo asmeninį kūrybiškumą. Svarbu skirti laiką, žaisti ir muzikuoti su malonumu. O motyvacija ir apdovanojimas – tai vaiko šypsena.
Būdami dėmesingi vaikui, patenkindami vieną esminių jo poreikių – t.y. emocinio ryšio poreikį, auginsite sveiką žmogų, pasitikintį savimi ir aplinkiniu pasaulių, gebantį realizuoti savo tikslus ir būti sėkmingu ir laimingu.
Plačiau apie rengiamus muzikos užsiėmimus kūdikiams skaitykite čia: https://www.muzikairterapija.lt/kudikiams/