Kodėl toks artimas muzikos ir judesio ryšys? Vaikystės muzikinė patirtis, prasmė ir nauda

Ar žinote, kad 80 % muzikos vaikas suvokia per judesį? Judėti kartu su muzika – įgimta – tik pasigirdus pirmiesiems patinkančios muzikos garsams, kūnas pradeda judėti į ritmą – linguoti, trepsėti, ploti.

Arti gamtos ir savo natūralios prigimties gyvenančios gentys šoka ritualinius šokius dainuodami arba dainuoja šokdami. Ir tik sukultūrintoje bendruomenėje muzika atskiriama nuo judesio – klasikinėje muzikoje dainuojama stovint ramiai, priglaudus rankas prie šonų ar retkarčiais jas pakeliant.

Šokant ritualiniame rate su suaugusiais kartu juda ir mažamečiai vaikai, sėdintys vaikjuostėse mamoms iš priekio, iš nugaros ar ant klubų. Taip jie kūnu patiria muziką: ritmą, melodiją, muzikos formą – jos struktūrą, pasikartojimus, nuotaikos kaitą. Muzika, sugerta su „mamos pienu“ – tokia organiška, natūrali. Vėliau vaikai patys lengvai muzikuoja, perteikia ją tokią, kokią jaučia savo vidumi, išreiškia save per muzika lengvai ir meistriškai.

Mūsų kultūroje taip pat yra daug vaikų žaidinimų, jie jodinami ant kelių, vyresni šoka ratelius. Šokti su vaiku pagal mėgstamą muziką – gali būti dar viena nuostabi pramoga, padedanti vystyti muzikos pajautimą, vaiko muzikalumą, supažindinanti su įvairiais muzikos stiliais, pvz. įvairių tautų muzika. Kuo platesnė muzikinė patirtis – tuo vaikas labiau jaus, girdės ir mėgs muziką – nuo lietuvių liaudies iki klasikinės, nuo italų, prancūzų, ispanų muzikos iki havajietiškos, indėnų ir t.t.

Be to – judėjimas pagal muziką su vaiku – tai gera nuotaika, malonūs išgyvenimai ir stiprus tarpusavio mamos, tėčio ir vaiko ryšys = prasmingas laikas kartu.

Smagiai patirti muziką kviečiame muzikiniuose rytmečiuose šeimoms kiekvieną antradienį nuo 10 val. Vieta: „Pirmas blynas“,  Konstitucijos 12 a, kaina 10e, registracija tel. 860143574.

Startuoja muzikiniai rytmečiai šeimoms

Sveiki, kviečiame didelius ir mažus smagiai muzikuoti. Žaisime muzikinius žaidimus, grosime įvairiais muzikos instrumentais, šoksime ir dainuosime, smagiai ir linksmai pasitiksime pavasarį, vasarą ir t.t. keliaudami Rėdos ratu. Po užsiėmimo mamos gali pabendrauti prie arbatos, pasidalinti aktualijomis ir patirtimi. Prisijunkite! Iki!

Užsiėmimai vyksta kiekvieną antradienį nuo 10 val.,

Vieta: “Pirmas blynas”, Konstitucijos pr. 12A (VU Planetariumas), Vilnius.

Kaina 10 €.

Registracija į užsiėmimus tel. 8 601 43574, el.p.: nadezda.viltis@gmail.com.

Savarankumo ugdymas

Kuo vaikas tampa vyresnis, iš kūdikio amžiaus pereina į vaiko, tuo svarbesnė jam tampa vidinė erdvė. Vidine erdve vadinu tai, kur jis stebi, mąsto, mokosi ir priima sprendimus.

Kiekvienas išorinis reiškinys vaikui – nauja informacija, aplinkos pokytis, skatinantis reaguoti, mąstyti ir veikti. Suaugę būdami šalia gali atkreipti jo dėmesį, paaiškinti ir asmeniniu pavyzdžiu, reakcija suteikti patirtį. Svarbu neskubėti ir leisti vaikui stebėti, apmąstyti, pačiam priimti sprendimą veikti, kai jis bus pasiruošęs. Apmąstymo etapas – tai pasiruošimas veikti, kai vaikas stebi ir mintyse tarsi treniruojasi, kaip jis tai darys, ir, kai yra pasiruošęs, pamėgina atlikti veiksmą pats. Jei šalia esantis suaugęs neišlaukia ir padaro veiksmą už vaiką, pvz. ima groti būgneliu jo rankas paėmęs į savas, ar anksčiau laiko nurodinėja, ką daryti, pvz. imk, neimk, grok, negrok – vaiko mąstymo ir pasiruošimo procesas yra nutraukiamas. Taip pat slopinama ir jo valia bei tikėjimas, kad jis gali padaryti pats. Jei ši situacija kartojasi daug kartų – vaikas išmoksta: „Kas nors ateis ir padarys už mane. Aš net nemėginsiu, vis tiek nepavyks, nes neleis.“ Vaikui nelieka savo erdvės mąstymui, veikimui, gyvenimui. Taip vėliau užauga žmonės, kurie netiki, kad gali padaryti pokytį, kad gyvenimas gali suteikti galimybes, kad verta bandyti ir pasiekti, kad kiekviena kilusi iniciatyva, apmąstyta ir kuriai tinkamai pasiruošta, gali tapti realybe, kad tai natūralus procesas mokymosi, pažinimo ir patyrimo.

Kiek tikime savimi – priklauso nuo ankstyvoje vaikystėje įgytos patirties, kuri gali būti menka ir silpna, o gali būti ir svariu pagrindu po kojomis. Tėvai vaikui gali būti didžiulė parama ir tikroji pagalba, tie, kurie juo tiki, gerbia asmeninę erdvę, pasirinkimus ir sudaro sąlygas veikti, paskatina ir padrąsina, jei reikia, ir, galiausiai, apdovanoja dėmesiu ir šiltu jausmu. Taip vaikas praeina kelią nuo minties iki sėkmingos realizacijos ir nori pakartoti šią patirtį vėl ir vėl. Juk vaikystėje patirta sėkmė užaugina pasitikėjimą savimi, tikėjimą aplinkos palaikymu ir galimybe realizuoti sumanymus.

Sėkmės ir savarankumo poreikiai – vieni svarbiausių. Jau vienerių metų vaikui tai patirti labai svarbu. Yra daugybė dalykų, kuriuos tokio amžiaus vaikas gali atlikti pats. Kai tai įvysta, vaiko veide nušvinta šypsena – kaip ženklas, kad einama teisingu keliu, kad tai yra tai, ko jam labai reikia. Vaikas jaučia: „Aš padariau ir man pavyko. Aš galiu. Galimybės yra. Aplinka mane palaiko.“ Iš tiesu, tokia vaikystės patirtis mus užaugina, sustiprina ir leidžia tikėti ir pasitikėti gyvenimu, kuris pilnas galimybių.

O savarankumas – nuo „savom rankom“ su tėvelių, o vėliau – Kūrėjo palaikymu 😉 Tad, tėveliai, nedarykite veiksmų vaiko rankomis. Padarys pats, savo rankom, kai bus pasiruošęs!